netikumas

netikùmas sm. (2) 1. prastumas: Valdininkai buvo nepakeičiami, karalius negalėjo patsai atstatyti jų dėl netikumo A.Janul. Aiškinimo netikumas dar nesugriautų mano tvirtinimo K.Būg. Doros nupuolime ne mūsų jaunumenė kalta, bet jos tamsumas ir daugelio žaislų netikumas VŽ1905,185. 2. silpnumas; ligotumas: Ir netikùmas – negali inkelt maišo ratuos! Ds. Maža kokių netikumų būna pasaulyje: tai kreiva kulšė, tai kupros susimetimas LzP. ║ I menkumas, skurdumas. 3. A1884,141 tingumas, apsileidimas, nerangumas: Nu jis nieko žmogus, tik tas jo netikùmas: neapsitvarko, neapsižiūri apie save Plv. Netikùmas tas jo – nė šokt nemoka, tikras lumzdas! Plv. Reiks jam gūžynių – netikumù per kiemą nepereina, o į kelintą kaimą nė su lazda neatvysi Dkš. Pamatykimeg čia pirmiaus iž vienos šalies didį netikùmą ir snaudulį kitų mokytinių DP155. 4. R148,378, KII259 nedorumas, negerumas, nelemtumas: Tai netikùmas! Ar tau reikėjo tą eželį užmušti? Skr. O marčios netikùmas, kad i neišgaruoja Tvr. Per savo netikùmą daug žmonių ji pražudė Al. Vyro netikumai buvo jos gėda, slėgė ją lyg sąžinės griaužimas LzP. Taipo ir jūs iš viršaus rodotės žmonėms geri, bet viduj pilni este veidmainystės ir netikumo BbMt23,28. ║ storžieviškumas, grubumas: Žinai su jo tuo netikumù: kai drėbs žodį prie visų, iš sarmatos sudegt gali Plv. 5. K paikumas, kvailumas: Pablūstu, į netikumą įeimi R374. Ing teip didį netikùmą ir tokį notbojimą atejo DP36. 6. I vargas, bėda, nelaimė: Kūdikių džiaugsmui liuob tankiai ir netikumas prisidraugavoti LC1887,16.